Šis Santalkos numeris yra skirtas religijos ir etikos sambūviui apmąstyti. Iškeltas tikslas nėra naujas ir pratęsia ilgaamžę istorinę ir teorinę šių žmoniškosios būties sričių koegzistavimą (kartais įgydavusį simbiozės, o kartais ir griežtos opozicijos pavidalą) refleksijos tradiciją. Nuo garsiosios Eutifrono dilemos iki šių laikų taikomosios etikos problemos skleidžiasi sudėtingas etikos ir religijos sąveikų bei kontroversijų laukas. Nepaisant to, kad gyvename sekuliarioje ir vartotojiškoje epochoje, religiniai ir etiniai klausimai tebėra aktualūs. Kita vertus, į juos nebus atsakyta, kol tyrinėjimus kreips ir „karūnuos“ ištisomis tradicijomis tapę diskursyvūs modeliai. Todėl reikalinga nuolatinė fundamentalių religinių ir etinių sąvokų revizija bei konstruktyvi reinterpretacija, atsižvelgiant į intelektualinius ir kultūrinius šiandienos pokyčius. Toks hermeneutinės prieigos reikalaujantis požiūris, be kita ko, rodo tradicinius autoritetus naujoje šviesoje.

Article in: English

Article published: 2008-09-15